Sveikatos aktualijos / Vyrų sveikata / Ką turėtumėte žinoti apie prostatą
Kas yra prostata?
Prostata yra nedidelė maždaug graikinio riešuto dydžio ir pavidalo liauka. Ji yra po šlapimo pūsle ir supa apatiniąją šlaplės – šlapimtakio, kuriuo pro varpą išteka (pasišalina) šlapimas ir sėkla, – dalį. Prostata gamina tirštą vaiskų skystį, kuris sumišęs su sperma sudaro sėklinį skystį.
Dažniausios prostatos ligos
Prostatos išvešėjimas (gerybinė prostatos hiperplazija)
Vyrui senstant, jo prostata didėja ir, nors tai natūralus procesas, ji gali trukdyti tekėti šlapimui. Prostatos padidėjimas vadinamas prostatos išvešėjimu (mediciniškai - gerybinė prostatos hiperplazija (GPH). Tai gana plačiai paplitęs reiškinys, todėl sakoma, kad „visi garbingo amžiaus sulaukę vyrai turi padidėjusią prostatą“. Nedidelio laipsnio prostatos padidėjimas būdingas daugeliui 40 metų ribą peržengusių vyrų ir daugiau kaip 90 proc. vyresnių nei 80 metų vyrų.
Vienas iš GPH simptomų yra būtinybė dažnai keltis naktį šlapintis. Kiti simptomai: sunkiau pradėti šlapintis, gali būti susilpnėjusi šlapimo srovė ir t.t.
Ūmus ir lėtinis prostatitas
Prostatitas yra priešinės liaukos uždegimas. Manoma, kad apie 35 proc. vyrų vienu ar kitu gyvenimo metu rizikuoja susirgti prostatitu. Išsivysčius prostatitui, šlapintis gali būti sunku arba skausminga. Prostatitu sergantis vyras gali būti priverstas šlapintis dažniau. Jis gali karščiuoti, apatinėje nugaros srityje arba dubenyje jausti skausmą. Gali sumažėti lytinis potraukis, sutrikti erekcija arba gali būti sunku ją išlaikyti pakankamai, kad lytiniai santykiai būtų visaverčiai. Ir ūmus, ir lėtinis prostatitas gali būti lengvai supainiojami su kitomis šlapimo trakto infekcijomis.
Prostatos vėžys
Žmogaus organizmas sudarytas iš milijonų mažų ląstelių, kurios mažesnės net už adatos smaigalį. Visos ląstelės – išskyrus mūsų smegenų ląsteles – pasižymi gebėjimu cikliškai atsinaujinti; naujos ląstelės atsiranda tada, kai viena ląstelė pasidalija ir skyla į dvi. Šios naujosios ląstelės pakeičia senas, nebefunkcionuojančias ir žuvusias ląsteles. Sveikame organe ląstelės auga ir dalijasi reguliariai, tačiau organizmas šį procesą griežtai kontroliuoja. Vis dėlto kartais atsitinka taip, kad kai kurios ląstelės ima dalytis net ir tada, kai visiškai nebūtina, t. y. ne dėl audinio struktūros palaikymo ir jo atsinaujinimo. Tuomet susiformuoja darinys, vadinamas augliu.
Gerybiniai ir piktybiniai augliai
Augliai gali būti gerybiniai arba piktybiniai. Gerybinio auglio ląstelės nemigruoja į kitas organizmo vietas, tačiau augliui užaugus gana dideliam jis gali pradėti kelti rūpesčių, nes ima spausti jį supančius audinius ir organus.
Piktybinis auglys vadinamas vėžiu. Pagrindinis auglys parodo vietą, kurioje vėžys prasidėjo, tačiau vėžio ląstelės iš šio auglio gali nukeliauti į kitus audinius. Tai vadinama vietiniu išplitimu. Ląstelės užima vis daugiau vietos, gali prasiskverbti į auglį supančius sveikus audinius.
Prostatos augliai gali blokuoti šlapimo srovę ir, negydomi, paplisti po kitus organus. Daugeliui vyrų prostatos vėžys formuojasi lėtai ir nesukelia jokių sutrikimų tol, kol neišplinta už prostatos ribų. Tačiau kai kuriems vyrams navikas auga daug greičiau. Prostatos vėžį svarbu diagnozuoti kuo anksčiau, kad būtų įvertintas jo agresyvumas ir vėžys būtų gydomas dar prieš jam išplintant.
Kam tai gresia?
Rizikos faktoriai yra šie:
- amžius: kuo vyras vyresnis, tuo didesnė rizika susirgti. Visi vyresni nei 50 metų vyrai labiau rizikuoja susirgti prostatos vėžiu;
- šeimos istorija; jei kas nors iš artimųjų sirgo prostatos vėžiu, Jūs taip pat rizikuojate juo susirgti;
- etniškumas: afroamerikiečiai dažniau serga prostatos vėžiu nei Kaukazo ar Azijos šalių vyrai;
- mityba: racionas, kuriame daug gyvulinės kilmės riebalų ir mažai vaisių, daržovių ir žuvies, gali padidinti riziką susirgti prostatos vėžiu.
Be to, yra keletas perspėjančių požymių, kurie gali reikšti, kad sergate prostatos ligomis. Jei vienas ar kitas požymis vargina ir Jus, neišsigąskite ir kreipkitės į savo šeimos gydytoją arba urologą:
- sunkumas arba skausmas šlapinantis;
- dažnas šlapinimasis, ypač naktį;
- staigus noras bėgti į tualetą šlapintis;
- kraujas šlapime arba sėkloje;
- impotencija.
Daugelis gydytojų mano, kad vyresni nei 50 metų vyrai turėtų kasmet profilaktiškai pasitikrinti.
Apie galimybę išsitirti nemokamai skaitykite čia...
Norite pasitikrinti prostatą – pradėkite nuo PSA kraujo tyrimo. PSA tyrimas yra atliekamas paėmus kraują iš venos.
Apie onkologinę patikrinimo programą skaitykite čia...
Registruokitės sveikatos patikrinimui čia... arba telefonais: +370-67456004; +370-52430432
