Sveikatos aktualijos / Mūsų sveikata / Informacija būsimiems donorams
Kraujo donorais gali būti sveiki asmenys nuo 18 iki 65 metų amžiaus, savanoriškai duodantys kraujo ar jo sudėtinių dalių. 17 metų asmuo gali tapti kraujo donoru tik turėdamas notaro patvirtintą tėvų sutikimą arba į kraujo centrą atvykęs su vienu iš tėvų ar globėju. Žmogaus kūno masė turi būti ne mažesnė nei 50 kilogramų.
Visa informacija apie donorą, jo sveikatą, kraujo tyrimo rezultatus yra konfidenciali, viešai neskelbiama ir teikiama tik asmeniškai pačiam donorui, pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Donoras bet kuriuo metu turi teisę persigalvoti, atsisakyti arba nutraukti donorystę.
Kokius dokumentus privalo turėti kraujo donoru norintis tapti žmogus?
Žmogus, norintis duoti kraujo, privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – asmens tapatybės kortelę, pasą ar vairuotojo pažymėjimą.
Prieš duodamas kraujo donoras privalo būti pailsėjęs, pavalgęs. Negalima kraujo duoti nevalgius, nes tai gali sukelti silpnumą. Dieną prieš duodant kraujo siūloma nevalgyti labai riebaus, aštraus maisto ir būtina gerti daugiau nei įprasta skysčių: mineralinio vandens, sulčių, arbatos. Nepatartina duoti kraujo po įtempto darbo, naktinės pamainos.
Kell antigeną turintis asmuo gali būti kraujo donoras.
Kiekvieną kartą duodamas kraujo, žmogus užpildo donoro apklausos anketą. Gydytojas patikrina bendrą donoro sveikatos būklę. Kraujo donoru leidžiama tapti įvertinus žmogaus sveikatos būklę.
Kokie tyrimai atliekami kraujo donorams?
Prieš duodant kraujo nustatoma:
- ABO kraujo grupė,
- rezus D antigenas,
- Kell sistemos K antigenas,
- hemoglobino kiekis kraujyje.
Kiekvieną kartą davus kraujo, jis tiriamas siekiant nustatyti, ar pacientas neserga:
- virusiniu hepatitu B,
- virusiniu hepatitu C,
- ŽIV,
- sifiliu.
Kraujo donorystės įstaigose atliekami sudėtingi maksimaliai aukšto jautrumo tyrimai, todėl gauti tyrimų rezultatai rodo esančius pakitimus, bet tai nėra galutinė Jūsų ligos diagnozė.
Moterims per metus leidžiama duoti kraujo keturis kartus, vyrams – penkis. Pertraukos tarp kraujo davimo privalo būti ne trumpesnės kaip 60 dienų.
Kiek laiko trunka paimti kraujo?
Kraujo davimo procedūra (kraujo paėmimas iš venos) trunka nuo 6 iki 15 minučių. Standartinė fiziologinė donoro kraujo davimo dozė – 450 mililitrų, tokio dydžio dozės imamos viso pasaulio kraujo centruose, tai nekenkia žmogaus sveikatai. Dar apie 15–20 mililitrų kraujo imama tirti.
Davus kraujo venos dūrio vietoje uždedamas sterilus spaudžiamasis tvarstis, kurio negalima nuimti 2 valandas, jo negalima drėkinti. Kraujo davęs donoras turi pailsėti nuo 10 iki 15 minučių.
Labai retai dėl jaudulio prieš procedūrą, adatos dūrio baimės, nepailsėjus ar nepavalgius kraujo davimo metu ar po procedūros gali svaigti galva, išpilti prakaitas ar pasidaryti silpna. Jei pajutote nors vieną iš šių simptomų, nedelsdami pasakykite tai kraujo centro specialistams. Jie pasirengę Jums padėti.
Kraujo davimo dieną patariama nesportuoti, nedirbti fizinio darbo. Davus kraujo rekomenduojama daugiau nei įprastai vartoti skysčių, valgyti lengvą maistą, nepatariama gerti stipraus alkoholio.
Jei kilo klausimų, į kuriuos neradote atsakymų arba norėtumėte skubiai gauti atsakymą, rašykite el.paštu: geridarbai@alfaclinic.lt
Donoro apklausos anketa
Sutikimas kraujo donorystei (LT)
Questionnaire for donors of blood and blood components (EN)
Blood donation consent/refusal (EN)
